JOTVINGIŲ KRYŽIAUS RITERIŲ ORDINAS
NaujienosIstorijaMisijaGalerijaKontaktai  
Straipsniai

Jotvingių kryžiaus riterių ordino narių iškilminga inauguracija Kražiuose

2015 m. rugpjūčio 15 d. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vyko naujų Jotvingių kryžiaus riterių ordino narių iškilminga inauguracija.

X-XII a. jotvingius dažnai puldinėjo Rusios ir Lenkijos kariaunos, XIII a. - daugiausiai kryžiuočiai. Jotvingiai darė atsakomųjų žygių. 1278-1283 m. Kryžiuočių ordinas sunaikino svarbiausius jotvingių ūkinius ir administracinius centrus, gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę. Karų ir plėšimų nusiaubta jotvingių žemė ištuštėjo. XIVa. vyko didelė kilmingųjų šeimų migracija į kaimyninę palankiai nusiteikusią Žemaitiją. Šie migrantai buvo saugomi Lietuvos valdovų ir vietinių kunigaikščių.

Karinis Jotvingių Kryžiaus riterių ordinas buvo įkurtas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1487 m. gruodžio 7-ąją. Medininkų (Varnių) valdytojo kunigaikščio Jurgio Komiatavičiaus subūrus senas kilmingas Lietuvos bajorų šeimas, kurias vienijo jų senos tradicijos.

Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I-masis 1495 m. birželio 24 d. išleido cartiją, kuria kunigaikštį Jurgį Kunatjis Komiattovicz suteikė privilegiją turėti Lietuvoje vasalų bajorų. 1541 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas I-masis patvirtino šią chartiją kunigaikščio Nicolas Kunatjis Komiattovicz, kunigaikščio Jurgio sūnaus, naudai; vėliau 1590 metais, didysis kunigaikštis Žygimantas III-čiasis iš naujo pripažino Jotvingių bajorų broliją. Brolijos sostas (valdymo centras) maždaug iki 1650 metų buvo Medininkuose. Kai šis miestas buvo apiplėštas, apgriautas, sostas persikėlė į Raseinius, vėliau į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę Kražius. 1852 m. carinė rusų valdžia ordiną uždraudė, po šios datos jis ir toliau egzistavo, tačiau slaptai.

1918 metais brolija buvo oficialiai reorganizuota ir tapo Jotvingių geležies kryžiaus ordinu. Buvo paskirti nuolatiniai jos vadovai. 1936 m. gruodžio 20d., siekiant atgaivinti tradicijas, buvo susigrąžintas vardas "Ordo equestris Iatwingorum Crusis sub tutela S. Victoris mil. Equestris et Martyris Inclyti Patroni et Protectoris" (Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio Šv.Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo). 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ordino veikla buvo uždrausta.

2004 m. rugpjūčio 25 d. ordinas buvo atkurtas, kurio tikslai ir uždaviniai yra šie: tęsti senojo Jotvingių kryžiaus riterių ordino tradicijas; vykdyti veiklą apimančią jotvingių, sūduvių, prūsų ir bendrai baltų kultūrų, istorijos, paveldo tyrinėjimo ir išsaugojimo srityse.

Pagrindinė ordino regalija – Lietuviškas kryžius su dviem skersiniais, dengtu baltu emaliu ir averse pavaizduotu jotvingių riteriu, o viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas - Jotvingių vytis vaizduoja šarvuotą raitelį su aukso skydu papuoštu raudona penkialapė rože. Karinis devizas „In Adversitate. Etiam Gloriosi“ –„Kovojantiems garbė!“.

Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino Himnas

Jei slinks šešėliai virš Tėvynės,
Jei horizonte skleistųsi tamsa,
Pakelk, Magistre, plieno ranką –
Mes esame greta.

Pašauki riterius, Tėvyne,
Kad pergale dabintųs Lietuva,
Šviesa ir protu nugalėki,
Būk spindinti, tvirta.

Atsiųski, Dieve, mums palaimą,
O, šventas Viktorai, globoki mus,
Už ateitį malda teskamba,
Ir protėvius narsius.

Su pergalės sparnais parjosim
Kai Vytį vainikuos šlovė:
„In Adversitate Gloriosi!“ –
Kovojantiems garbė!
„In Adversitate Gloriosi!“ –
Kovojantiems garbė!..

(Šio himno autorius Vilius Puronas)

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

© JKRO